Kurios katės serga dažniausiai
Apie 30 % kačių, sergančių lėtiniu konjunktyvitu, nustatoma chlamidofila. Ypač dažnai ji pasitaiko 2–6 mėnesių kačiukams iš gyvūnų prieglaudų.
Požymiai
Klinikiniai požymiai paprastai pastebimi praėjus kelioms dienoms po užsikrėtimo. Iš pradžių iš vienos ar abiejų akių atsiranda vandeningų išskyrų, dėl diskomforto katė gali primerkti akis. Ligai progresuojant:
- patinsta vokai;
- parausta junginė (konjunktyva);
- išskyros iš vandeningų virsta tirštomis, gelsvomis, pūlingomis.
Infekcija taip pat gali sukelti išskyras iš nosies, lengvą čiaudulį, karščiavimą, vangumą (letargiją) ir plaučių uždegimą. Negydoma ji linkusi tapti lėtine ir trukti savaitėmis ar mėnesiais. Chlamidofila gali sukelti lėtinį kiaušintakių uždegimą ir nevaisingumą.
Sukėlėjas ir plitimas
Chlamydophila felis – ląstelių viduje gyvenančios gramneigiamos bakterijos. Jos dauginasi kvėpavimo takų gleivinės ląstelėse ir jas dirgina, todėl atsiranda požymių. Bakterijos gali daugintis ir virškinimo trakto ar lytinių organų gleivinėje, bet ten dažniausiai požymių nesukelia arba sukelia tik vietinius.
Bakterijos perduodamos su viršutinių kvėpavimo takų išskyromis:
- per užterštus paviršius – narvą, maisto ir vandens dubenėlius, drabužius;
- per sąlytį su užsikrėtusios katės burna, nosimi ar akių išskyromis;
- lytiškai;
- per placentą jaunikliams.
Katinai nešiotojai klinikinių požymių neturi, bet gali platinti bakterijas su akių išskyromis ir lytiškai.
Diagnostika ir gydymas
Klinikoje chlamidiozei diagnozuoti atliekami ekspres testai. Chlamidofila gydoma sisteminiais antibiotikais, kartu naudojami akių lašai.
Vakcinavimas
Kates galima vakcinuoti nuo chlamidofilos. Vakcina ne visada apsaugo nuo infekcijos, bet tikrai padeda išvengti sunkios ligos eigos.
Klinikoje kates galite paskiepyti vakcina „Purevax“. Po jos susidaro imunitetas ne tik chlamidofilai, bet ir infekciniam rinotracheitui, kalicivirozei, panleukopenijai ir leukemijai. Katės vakcinuojamos nuo 8 savaičių amžiaus.
Chlamidiozė šunims ir žmonėms
Šunims chlamidiozė gali būti ūmi, poūmė arba lėtinė. Dažniausiai ji pasireiškia keratitu arba keratokonjunktyvitu. Taip pat būdingi:
- karščiavimas su bronchopneumonija;
- kosulys;
- nuovargis;
- anoreksija;
- vėmimas ir viduriavimas;
- neurologiniai požymiai.
Žmonės šia liga gali užsikrėsti per paukščių išmatas.
