Panleukopenija
Kačių panleukopeniją sukelia mažas, bet itin atsparus virusas, kuris aplinkoje išlieka labai ilgai. Liga labai užkrečiama ir plinta itin greitai. Virusas persiduoda per batus, drabužius, indus ir guolį.
Liga gali būti įvairios formos: nuo nežymaus karščiavimo iki itin sunkios būklės, kai katė randama negyva. Sunkiausiai ją pakelia maži kačiukai.
Būdingi požymiai:
- apatija;
- aukšta temperatūra;
- apetito stoka;
- vėmimas;
- gausus vandeningas viduriavimas, dažnai su krauju.
Jei katė išgyvena, visiškai pasveiksta tik po kelių savaičių. Dėl pažeistos imuninės sistemos ji neretai užsikrečia kitomis infekcijomis. Užsikrėtusių kačių atvestiems kačiukams būna koordinacijos sutrikimų.
Vakcinavimas nuo panleukopenijos gerokai sumažino šios ligos atvejų skaičių.
Infekcinė kvėpavimo takų liga
Ši liga tarp kačių nepaprastai dažna, bet vakcinavimas labai palengvina jos eigą. Mažiems kačiukams ji gali būti mirtina, o sveikos suaugusios katės nuo jos gaišta retai.
Du pagrindiniai sukėlėjai – kačių rinotracheito virusas (herpesvirusas) ir kačių kalicivirusas. Didelę įtaką gali turėti ir bakterijos Bordetella bronchiseptica bei Chlamydia psittaci. Katė gali susirgti dėl vieno sukėlėjo arba dėl kelių kartu. Dažniausiai jie perduodami iš katės katei tiesioginio kontakto metu ir čiaudint.
Požymiai panašūs, nesvarbu, kuris sukėlėjas sukėlė ligą:
- apatija;
- išskyros iš akių ir nosies;
- čiaudulys;
- aukšta temperatūra;
- seilėtekis;
- kartais kosulys arba plaučių uždegimas.
Kalicivirusas gali sukelti skausmingų žaizdelių burnoje ir ant liežuvio. Netekusios uoslės arba dėl žaizdelių burnoje katės ėda nenoriai.
Daugelis pasveikusių kačių tampa viruso nešiotojomis. Jos gali užkrėsti kitas kates, o kai kurie požymiai gali kartotis, ypač patiriant stresą. Geriausiai nuo šios ligos apsaugo vakcinavimas ir kuo mažesnis stresas. Apie vieną iš bakterinių sukėlėjų skaitykite straipsnyje „Kačių chlamidofila“.
Prieš vakcinavimą
Prieš skiepydamas veterinaras apžiūri augintinį, įvertina jo sveikatos būklę ir nusprendžia, ar jį galima vakcinuoti. Tai gera proga paklausti visko, kas jums rūpi dėl gyvūno. Apžiūros metu galima nustatyti galimus ar jau esamus sveikatos sutrikimus ir parinkti tinkamą gydymą bei prevenciją.
Po vakcinavimo
Dažniausiai gyvūnai į vakcinavimą visai nereaguoja arba reaguoja labai nežymiai. Kartais skiepijimo vietoje gali pakisti kailio spalva, atsirasti tinimas ar jautrumas. Labai retai katėms ir šunims po vakcinavimo būna alerginė reakcija.
Jei po vakcinavimo neramu dėl augintinio būklės ar reakcijos, pasitarkite su veterinaru. Nevakcinuotam gyvūnui rizika susirgti infekcinėmis ligomis yra nepalyginamai didesnė nei su vakcinavimu susijusi rizika.
